Atliekant kvėpavimo pratimus labai svarbu jaustis patogiai, kad galėtume sutelkti visą savo dėmesį į praktiką išlaikant tiesią nugarą. Tokiu būdu mes labiau susitelkiame į procesą, plačiau atveriame krūtinę ir visą savo kvėpavimo sistemą. Kvėpuojant svarbu nesikūprinti, kad neužsispaustų diafragma. Rekomenduojama sėdėti sukryžiavus kojas ir po sėdmenimis pasidėti aukštesnę pagalvėlę (idealu, jei pagalvė yra kieta, pavyzdžiui, užpildyta grikių lukštais). Taip labiau atsipalaiduos nugaros raumenys, todėl galėsite išsėdėti ilgiau. Visgi, jeigu tokioje pozicioje jaučiate nugaros skausmą arba kojų tirpimą, pirmuosius kartus sėdėkite ant kėdės su atlošu - tokia pozicija puikiai tinka kvėpavimo praktikoms atlikti.

Taisyklingas, pilnas kvėpavimas yra toks, kurio metu dirba visos trys kvėpavimo zonos: apatinis pilvas, diafragma (skrandžio zona) ir krūtinė. Tam, kad pajustumėte šiuos kvėpavimo centrus, tiesiai atsisėskite ir atlikite trumpą trijų dalių pratimą: Pilvas: Uždėkite rankas sau ant pilvo ir įsivaizduokite, kad jis yra balionas. Įkvėpiant jūs tarsi pildote šį balioną oru, todėl jis pučiasi. Su kiekvienu įkvėpimu pajuskite, kaip pilvas išsipučia, o su kiekvienu iškvėpimu subliūkšta, susitraukia gilyn. Jeigu nepavyksta pajusti pilvo judesio, atsigulkite ir užsidėkite sau ant pilvo sunkesnę knygą. Pabandykite įkvėpdami vien tik pilvo judesiu šią knygą pakelti ir su iškvėpimu nuleisti. Diafragma: Uždėkite rankas sau ant šonų, kad pajustumėte šonkaulius. Įkvėpimo metu įsivaizduokite, kad plečiatės į šonus ir jūsų šonkauliai pradeda šiek tiek judėti. Tai skamba sudėtingiau nei yra iš tikrųjų: viskas, ką jums reikia atrasti, tai nedidelis šonkaulių judesys į šonus įkvėpiant. Įsivaizduokite, kad įkvėpdami plečiatės ne į aukštį, bet į plotį. Pabandykite kelis kartus taip įkvėpti ir iškvėpiant stebėkite, kaip šonkauliai susiaurėja. Krūtinė: Sukryžiuokite rankas sau už galvos. Giliai įkvėpkite ir stebėkite, kaip atsiveria jūsų krūtinė, o rankos juda tolyn už galvos, prasitempia viršutiniai kūno raumenys. Iškvėpimo metu veskite alkūnes sau prieš veidą ir tarsi užsiverkite, rankomis uždenkite sau veidą. Įkvėpimas - atsivėrimas, iškvėpimas - užsivėrimas. Atlikite šį judesį kelis kartus, pajuskite, kaip dirba visa jūsų kvėpavimo sistema.

Kiekviena praktika reikalauja nuoseklumo ir reguliarumo. Efektyviausi rezultatai jaučiami tada, kai kvėpavimo pratimus atliekate kiekvieną arba kas antrą dieną. Priklausomai nuo jūsų fizinės ir emocinės būsenos, galite jausti rezultatą jau po pirmosios praktikos arba atvirkščiai - praktikuodami dvi savaites ir ilgiau. Kvėpavime, kaip ir sporte, svarbus pastovumas. Paverskite tai savo gyvenimo įpročiu.

Kvėpavimo pratimų rezultatai jaučiasi geriausiai, kai juos atliekame kiekvieną dieną. Jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama atlikti praktikas kas antrą/trečią dieną ir neprarasti nuoseklumo. Taip išsiugdysite įprotį, o reguliarumas yra labai svarbus aspektas norint pasiekti fizinių, emocinių ir dvasinių pokyčių.

Visuomet rekomenduojama praktikuoti pranajamą tuščiu skrandžiu. Atliekant energizuojančias, stipresnes praktikas maistas skrandyje gali sukelti nemalonius pojūčius ir pratimo nauda bus žymiai mažesnė. Taip pat, tuščias skrandis padeda geriau sutelkti visą dėmesį į praktiką, nes virškinimo sistemai nereikia dirbti papildomo darbo virškinant maistą.

Atliekant kvėpavimo pratimus, ypatingai tuos, kurie greitina deguonies ir CO2 apykaitą mūsų kūne (hyperventiliacija), gali aplankyti įvairūs pojūčiai. Šie pojūčiai - fizinis organizmo atsakas į praktiką ir yra visiškai natūralūs. Jeigu jaučiate, kad pojūčiai per stiprūs ir praktika nebemaloni, pasistenkite sumažinti įkvėpimo amplitudę (įkvėpkite mažiau oro). Taip pat, darykite didesnes pertraukas tarp užėjimų ir šiek tiek sulėtinkite tempą. Praktikuojant pranajamą, ypatingai svarbu jausti savo kūną. Kuo daugiau praktikuosite - tuo mažiau “keistų” pojūčių jausite.